Šimtas dainuojančių metų
Jei ne itin svarbūs kultūriniai-istoriniai aspektai, šiandien šalyje vykstantis unikalus reiškinys – Lietuvos Dainų šventė – būtų visai kitokia arba tiesiog jos nė nebūtų. Priešingai negu Vidurio Europoje, kur dainų šventėms buvo lemta išnykti, Baltijos šalyse mėgėjų chorai savo jėgomis ne tik ėmėsi organizuoti Dainų šventę, bet ir sustiprino tautinės tapatybės sklaidą bei tiesiogiai paveikė nacionalinę profesionaliąją muzikinę kultūrą.
Pirmoji „Dainų diena“ Lietuvoje surengta Žemės ūkio ir pramonės parodos metu Kaune 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d., antrąjį kartą – minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, o trečioji buvo skirta 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti. Kiek pakitusiu repertuaru Dainų šventės tradicija nenutrūko ir tęsėsi net sovietmečiu, o, atkūrus Nepriklausomybę, vėl ėmė skambėti dainos „Vardan tos Lietuvos...“
Virtualioje parodoje „Šimtas dainuojančių metų“ kviečiame pasižvalgyti po Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų eksponatų galeriją, kur įamžinta Dainų švenčių istorija, liudijanti apie muzikalius ir aktyvius Telšių krašto žmones.
From the collections of the Žemaicai Museum "Alka": the first exhibits
Idėja Telšiuose turėti muziejų brendo nuo 1923 m. gruodžio 29 dienos. Telšių švietimo srities darbuotojų rašte Lietuvos švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamentui argumentuojama: „Radome reikalingu kuo greičiausiai įkurti Telšių muziejų, nes pradžios mokyklos mokytojai ir šiaip žmonės turi daug gerų, muziejui tinkamų daiktų, kurie priešingame atsilikime gali žūti ir tuomet pačių kraštas turės daug nuostolių“.
Mokytojo J. Gedmino pastangomis prie Telšių mokytojų seminarijos įsteigtame kraštotyros kampelyje buvo surinkta apie 400 eksponatų.
Žemaičių muziejus „Alka“, veikiantis daugiau kaip devyniasdešimt metų, oficialiai įkurtas 1932 m. vasario 16 dieną. Dabar muziejaus fonduose yra sukaupta gausi eksponatų kolekcija. Šioje virtualioje parodoje pristatomi įvairiuose rinkiniuose saugomi eksponatai, į muziejų patekę vieni pirmųjų.
Mokytojo J. Gedmino pastangomis prie Telšių mokytojų seminarijos įsteigtame kraštotyros kampelyje buvo surinkta apie 400 eksponatų.
Žemaičių muziejus „Alka“, veikiantis daugiau kaip devyniasdešimt metų, oficialiai įkurtas 1932 m. vasario 16 dieną. Dabar muziejaus fonduose yra sukaupta gausi eksponatų kolekcija. Šioje virtualioje parodoje pristatomi įvairiuose rinkiniuose saugomi eksponatai, į muziejų patekę vieni pirmųjų.
Medalio menas: nuo kunigaikščio iki močiutės
Žemaičių muziejus „Alka“ – nuo šiol naujoje interaktyvioje Google Arts & Culture platformoje. Google Arts & Culture –platforma, kuri atveria tarptautinį kultūros ir meno lobyną, vienija kelis tūkstančius pasaulio muziejų ir kviečia patirti virtualias jų kolekcijas.
Pirmoji Žemaičių muziejaus „Alka“ paroda pristato medalininkystės fenomeną, kviečia susipažinti su šio meno ištakomis ir šiandien muziejuje saugoma išskirtine šiuolaikinių medalių kolekcija. Žvelgdami į šį, beveik 700 muziejinių vertybių siekiantį, medalių ir mažosios plastikos kūrinių rinkinį, galime išsamiai susipažinti su Lietuvos medalio menu ir jo kūrėjais.
Pirmoji Žemaičių muziejaus „Alka“ paroda pristato medalininkystės fenomeną, kviečia susipažinti su šio meno ištakomis ir šiandien muziejuje saugoma išskirtine šiuolaikinių medalių kolekcija. Žvelgdami į šį, beveik 700 muziejinių vertybių siekiantį, medalių ir mažosios plastikos kūrinių rinkinį, galime išsamiai susipažinti su Lietuvos medalio menu ir jo kūrėjais.
Kas ant margučio išrašyta
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad margutis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė įvairiais raštais išrašytus kiaušinius.
Margučio raštai-ornamentai turėjo simbolines, magines reikšmes. Ant margučio išrašytos saulutės – kad augmenijai netrūktų saulės, žvaigždės – kad laukams užtektų šviesos ir naktį, žalčio motyvas (S raidės ornamentas) – kad pabustų gyvybė, ratas – apsauga nuo piktųjų dvasių, trikampis – kad pakaktų vandens, būtų geras derlius, rombas su taškeliu viduryje simbolizavo vaisingumą, kvadratas – gyvenamąją vietą ir t. t. Margučio spalva taip pat turėjo simbolinę prasmę: žalia reiškė augimą, sveikatą; juoda – žemę, gausumą, pilnatvę; mėlyna – dangų, palaimą; raudona – gimimą, gyvenimą, energiją, visko pradžią, vaisingumą, atgimimą; geltona, ruda – šviesą, derlių, šilumą.
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Exhibition of publications “About sobriety“
Exhibition creator: Samogitian Diocese Museum
Period: the end of the 19th century - the beginning of the 20th century
Old folk sculpture: angels
Exhibition creator: Samogitian Museum "Alka"
Period: 19th-20th centuries
-d1bf94524a245883f247bf6d50c360a2.jpg)
Remembering doctor Ona Purtokaite
Exhibition creator: Samogitian Museum "Alka"
Period: ~1920–1979
-7441bc2abe164b2edf13410992d4d11d.jpg)
Carpenter's tools of the last century
Exhibition creator: Samogitian Museum "Alka"
Period: ~1832 – ~2000
Period: ~1832 – ~2000
They have not met, but they are close in spirit: Vytautas Macernis and Konstantinas Bruzas
Exhibition creator: Samogitian Museum "Alka"
Period: 20th century
The flowers bloomed in mother's handiwork
Exhibition creator: Samogitian Museum "Alka"
Period: middle of the 20th century
