Jurginės

Jurginės – senovės lietuvių pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė, vadinta Jore. Po Žemaitijos krikšto šventės globėju tapo šv. Jurgis, kuris Žemaitijoje labai gerbiamas.

Edukacijos tikslas – aptarti Jurginių papročius ir tradicijas. Edukacijos dalyviai sužinos, kokių papročių per Jurgines reikia laikytis, kad derlius būtų geras ir gyvuliai būtų sveiki, kad pavasaris geras būtų ir metai sėkmingi.

Edukacijos dalyviai stebi išleidžiamus į lauką arklius, juos glosto kadagio šakele, kad nesirgtų, kad sveiki būtų, ožkos paglostomos blindės šakelėmis, kad ožiukai gimtų ir augtų sveikučiai, apvalučiai. Merginos Jurginių dieną sėja darželyje rūtas, į dirvą užkasamas juodos duonos gabalėlis, kad derlius geras būtų. Po tradicinių apeigų visi ant laužo kepa kiaušinienę (piemenų „pautienę“), vaišinasi, žaidžia tradicinius žaidimus (kerepėža, kankorėžių krepšinis), supasi ant sūpynių.