Eksponatai

ALBUMAS. „Lietuva skaitlinėmis. La Lithuanie en chiffres. Diagramų albumas. Finansų ministerijos leidinys”. Kaunas, Valstybės spaustuvė. 1924 m. Popierius, spaudinys. Dydis: 21x30,5cm.

ŽAM GEK 46 154,  S 7238.

Albumas išleistas lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis. Leidinyje 39-iose diagramose pateikiami duomenys apie  Lietuvos gyventojų skaičių bei pasiskirstymą pagal tautybes ir religiją,  žemės ūkio ir pramonės importą ir eksportą, prekių kainas, finansinę būklę 1919-1923 metais.

Diagramose naudojami 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo, vykdyto 1923 m. rugsėjo 17–23 dienomis, duomenys. Dalis etninių Lietuvos žemių 1923 m. buvo kitų šalių priklausomybėje, tai - tarpukario Vilniaus kraštas (atgautas 1939 m.). Lenkijos žemėje (vėliau vaivadijoje), Balstogės vaivadijoje ir Naugarduko vaivadijoje, todėl surašyme nedalyvavo. Taip pat nebuvo surašytas ir ką tik atgautas Klaipėdos kraštas bei likusi Mažoji Lietuva.

Tuometinėje Lietuvos teritorijoje (53 242 km²) surašytas 2 028 971 gyventojas, iš jų 47,7 proc. vyrai, 52,3 proc. Moterys. 82,3 proc. žmonių gyveno kaimuose. Iš viso buvo 27 miestai, 241 miestelis, 16388 kaimai, 7352 vienkiemiai.

Lietuvos Respublikai tapus nepriklausoma, Lietuvos ūkio augimo duomenys labai optimistiški. Pavyzdžiui, 1919 m. teturėjusi tik 80 garvežių, 1923 m.  Lietuvos valstybė jų turi jau apie pustrečio šimto, prekinių bei keleivinių vagonų skaičius nuo 840 išaugo iki 5000. Arklių skaičius nuo 335 000 išauga iki 505 000, optimistiškas ir gyventojų skaičių didėjimas - 1911-1912 m. siekė 16 000 – 18 000 žmonių per metus, o 1923 m. – jau  27 134.

Tai - vienas iš pirmųjų atkurtos respublikos statistinių leidinių.