Naujienos

Parodą pristatė muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė. Renginys pradėtas muziejaus įkūrėjo Prano Genio sukurto eilėraščio „Džiugo varpai“ eilėmis, susirinkusius su ypatinga diena miestui pasveikino J. Bucevičė ir pakvietė sveikinimo žodį tarti Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorę Eva Stonkevičienę: „Džiaugiuosi, kad esame svarbi miesto dalis ir tie lobynai, kuriuos yra sukaupęs Žemaičių muziejus  „Alka“, atliepia rajono, miesto ir viso regiono identitetą. Šiandien mes, kaip dera per gimtadienį, dovanojame prisiminimus. Tas turtas, kuris išsaugotas muziejuose, yra mūsų tautos tapatybės pagrindas. Dėkojame Dievui, kad šiame sunkiame geopolitiniame kontekste šiandien drąsiai galime didžiuotis kilme, pasakoti apie savo šaknis ir praeitį. Esu dėkinga, visiems, kurie suvokia viso šito dalyko prasmę ateičiai. Su gimtadieniu!“

Parodos pristatyme dalyvavusi Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, tęsdama direktorės mintį, pabrėžė, kad gruodžio 6-oji yra ne tik miesto, bet ir visos bendruomenės gimtadienis. „Smagu, kad tokioje susitelkusioje Žemaičių muziejaus „Alka“ bendruomenėje gimsta nuostabios idėjos, kaip pristatyti miestą ir nustebinti visus“, – pasidžiaugė vicemerė.

Kartu su planais ir žemėlapiais parodoje eksponuojami ir XX a. pradžios atvirukai. Vienas jų – itin reikšmingas minimai datai. J. Bucevičė pristatė, kad ruošiant eksponatus parodai, aptiktas atvirukas su miesto vaizdu ir 1910 m. gruodžio 6-ąją užrašytu sveikinimu Šv. Mikalojaus vardo dienos proga. Jį apžiūrėti galima paruoštoje ekspozicijoje.

Į diskusiją ir šiltą pokalbį tarp I. Kontautienės, J. Bucevičės ir parodos lankytojų virtęs parodos pristatymas atskleidė praeities skraistę: Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi XIX a. Telšių miesto esamos padėties planai parodo miesto plėtros galimybes ir prisitaikymą prie landšafto, pateikia nemažai informacijos apie miesto gatvių tinklo formavimąsi, naujų visuomeninių pastatų pastatymą ir gyvenamųjų namų bei gyventojų skaičiaus augimą. XIX a. projektiniai planai atspindi carinės Rusijos administracijos ir to meto projektuotojų norą įsprausti Telšių miestą į stačiakampio plano rėmus pagal formaliosios planimetrijos principus, visiškai neatsižvelgiant į esamą miesto užstatymą bei gamtines sąlygas.