Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
2022 m.
rugsėjo
28 d.
Iš kur atsirado romėniška moneta Žemaitijoje?
Pristatome daugiau kaip 1800 m. senumo Romos imperijos monetą, rastą Žemaitijoje ir saugomą Žemaičių muziejaus „Alka“ kolekcijoje.
Turtingame muziejaus Numizmatikos rinkinyje saugoma 17 vnt. vertingų Romos imperijos laikais naudotų monetų.
Pristatome vieną iš jų: Romos monetą, nukaldintą 173 m. po Kr., valdant imperatoriui, filosofui, stoikų mokyklos atstovui Markui Aurelijui Antoninui.
Ši moneta aptikta 1966 m. kurmiarausyje Plungės rajone Kontaučių apylinkėje Kalniškių kaimo gyventojo Metrikio sodyboje.
Averse matomas imperatoriaus veido profilis nukreiptas į dešinę. Imperatorius barzdotas, jo galvą puošia lauro lapų vainikas. Veido profilį juosia įrašas M ANTONINUS AVG TRP XXVII.
Reverse pavaizduotas soste sėdintis imperatorius, ištiestoje rankoje laiko pergalės deivės Viktorijos statulėlę. Šį vaizdą juosia sunkiai įskaitomas įrašas įrašas I M P V I COS III. Po sostu dar yra raidės SC, reiškiančios „ex Senatus consulto“. Taip pažymima Senato teisė į bronzinių monetų kalybą. Monetos nominalas nėra visai aiškus, greičiausiai, tai sestercijus.
Iš vario lydinio (bronzos) nukaldintos monetos svoris siekia 26,1 g, jos skersmuo – 3,1 cm, storis – 0,4 cm.
Pristatoma moneta yra iš archeologų „romėniškuoju laikotarpiu“ arba „senuoju geležies amžiumi“ vadinamos epochos, kurios ribos yra maždaug nuo 0 iki 400 m. po Kr.
Iš kur galėjo atsirasti romėniškoji moneta Žemaitijos kurmiarausyje?
Pavadinimas „romėniškasis laikotarpis“ neatsitiktinis: tuo metu prekybos ryšiai su Romos imperija Lietuvos ir Žemaitijos gyventojams buvo patys svarbiausi. Archeologai lietuvoje aptinka nemažai romėniškų daiktų: tai žalvariniai indai, sparninės ir kitų tipų segės, emaliuoti papuošalai, stiklo ir emalio karoliai, žalvarinės ir sidabrinės Romos monetos, prabangos prekės. Iš imperijos masiškai turėjo būti įvežama spalvotųjų metalų žaliava.
Iš baltų kraštų į Romos imperiją veždavo gintarą, odas, žvėrių ir gyvulių kailius, vašką, medų, kai kuriuos papuošalus (prūsų serijos akinės segės). Prekybiniai ryšiai su Romos imperija epogėjų pasiekė II a. po Kr., o vėliau po truputį silpo, kol V a. po Kr., žlugus imperijai, visai išnyko.
Pagrindinis Romos imperijos prekybos su baltų kraštais kelias vadinamas „gintaro keliu“ ėjo nuo Romos pasienio tvirtovės Carnuntum (šalia dab. Vienos) per Klodzko perėją link Šiaurės: kirsdamas Oderio ir Vartos upes, siekė Oselsko apylinkes (Lenkija), iš kur suko Vyslos upės žemupio link ir Baltijos pakrante pasiekdavo Sembos pusiasalį, kur gyveno prūsų gentys. Gintaro prekybos kelio atšaka iš Sembos pusiasalio vedė į Nemuno žemupį ir vakarų Lietuvos regioną. Šie regionai daugiausiai ir prekiavo su Romos imperija. Iš minėtų kraštų romėniškos prekės pasiekdavo ir Žemaitiją kur tuo metu klestėjo pilkapių kultūra, sukurta ir puoselėta prožemaičių. Kad buvo palaikomi tamprūs ryšiai su Romos imperija, įrodo Žemaitijoje archeologų vis randamos Romos monetos. Pavyzdžiui, prieš keletą metų (2019 m.) archeologų ekspedicija, vadovaujama dr. Gintauto Zabielos, Bilionių piliakalnyje (Šilalės r.) rado net 12 Romos imperijos monetų, patekusių ten 200–260m. po Kr. Manoma, kad vietiniai gyventojai monetas suvokė kaip turtą, kaip žaliavos žalvario dirbiniams gaminti šaltinį, nors kai kurie tyrinėtojai teigia, jog baltai jas matė ir kaip mainų priemonę-pinigus.
Parengė: Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkas-rinkinio saugotojas Antanas Kavaliauskas
Turtingame muziejaus Numizmatikos rinkinyje saugoma 17 vnt. vertingų Romos imperijos laikais naudotų monetų.
Pristatome vieną iš jų: Romos monetą, nukaldintą 173 m. po Kr., valdant imperatoriui, filosofui, stoikų mokyklos atstovui Markui Aurelijui Antoninui.
Ši moneta aptikta 1966 m. kurmiarausyje Plungės rajone Kontaučių apylinkėje Kalniškių kaimo gyventojo Metrikio sodyboje.
Averse matomas imperatoriaus veido profilis nukreiptas į dešinę. Imperatorius barzdotas, jo galvą puošia lauro lapų vainikas. Veido profilį juosia įrašas M ANTONINUS AVG TRP XXVII.
Reverse pavaizduotas soste sėdintis imperatorius, ištiestoje rankoje laiko pergalės deivės Viktorijos statulėlę. Šį vaizdą juosia sunkiai įskaitomas įrašas įrašas I M P V I COS III. Po sostu dar yra raidės SC, reiškiančios „ex Senatus consulto“. Taip pažymima Senato teisė į bronzinių monetų kalybą. Monetos nominalas nėra visai aiškus, greičiausiai, tai sestercijus.
Iš vario lydinio (bronzos) nukaldintos monetos svoris siekia 26,1 g, jos skersmuo – 3,1 cm, storis – 0,4 cm.
Pristatoma moneta yra iš archeologų „romėniškuoju laikotarpiu“ arba „senuoju geležies amžiumi“ vadinamos epochos, kurios ribos yra maždaug nuo 0 iki 400 m. po Kr.
Iš kur galėjo atsirasti romėniškoji moneta Žemaitijos kurmiarausyje?
Pavadinimas „romėniškasis laikotarpis“ neatsitiktinis: tuo metu prekybos ryšiai su Romos imperija Lietuvos ir Žemaitijos gyventojams buvo patys svarbiausi. Archeologai lietuvoje aptinka nemažai romėniškų daiktų: tai žalvariniai indai, sparninės ir kitų tipų segės, emaliuoti papuošalai, stiklo ir emalio karoliai, žalvarinės ir sidabrinės Romos monetos, prabangos prekės. Iš imperijos masiškai turėjo būti įvežama spalvotųjų metalų žaliava.
Iš baltų kraštų į Romos imperiją veždavo gintarą, odas, žvėrių ir gyvulių kailius, vašką, medų, kai kuriuos papuošalus (prūsų serijos akinės segės). Prekybiniai ryšiai su Romos imperija epogėjų pasiekė II a. po Kr., o vėliau po truputį silpo, kol V a. po Kr., žlugus imperijai, visai išnyko.
Pagrindinis Romos imperijos prekybos su baltų kraštais kelias vadinamas „gintaro keliu“ ėjo nuo Romos pasienio tvirtovės Carnuntum (šalia dab. Vienos) per Klodzko perėją link Šiaurės: kirsdamas Oderio ir Vartos upes, siekė Oselsko apylinkes (Lenkija), iš kur suko Vyslos upės žemupio link ir Baltijos pakrante pasiekdavo Sembos pusiasalį, kur gyveno prūsų gentys. Gintaro prekybos kelio atšaka iš Sembos pusiasalio vedė į Nemuno žemupį ir vakarų Lietuvos regioną. Šie regionai daugiausiai ir prekiavo su Romos imperija. Iš minėtų kraštų romėniškos prekės pasiekdavo ir Žemaitiją kur tuo metu klestėjo pilkapių kultūra, sukurta ir puoselėta prožemaičių. Kad buvo palaikomi tamprūs ryšiai su Romos imperija, įrodo Žemaitijoje archeologų vis randamos Romos monetos. Pavyzdžiui, prieš keletą metų (2019 m.) archeologų ekspedicija, vadovaujama dr. Gintauto Zabielos, Bilionių piliakalnyje (Šilalės r.) rado net 12 Romos imperijos monetų, patekusių ten 200–260m. po Kr. Manoma, kad vietiniai gyventojai monetas suvokė kaip turtą, kaip žaliavos žalvario dirbiniams gaminti šaltinį, nors kai kurie tyrinėtojai teigia, jog baltai jas matė ir kaip mainų priemonę-pinigus.
Parengė: Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkas-rinkinio saugotojas Antanas Kavaliauskas
Galerija
