2023 m.
spalio
24 d.
Senovės palaidojimai – pasakoja apie senąsias laidojimo tradicijas ir sudėtingą, virsmo iš pagonybės į krikščionybę, laikotarpį. Šių archeologinių paminklų tyrinėjimai atskleidžia ne tik archajinių bendruomenių socialinę sanklodą, prekybos ryšius, technologinę pažangą, bet ir jų dvasinio pasaulėvaizdžio aspektus.
Artėjant Vėlinėms ir Visų šventųjų dienai – kviečiame lankytojus į išskirtinę pažintį su archeologiniais radiniais, liudijančiais priešistorės žmonių dvasinio pasaulio atspindžius. Štai Paragaudžio kapinyne rastas vilnonės austinės juostos fragmentas mums liudija apie prieš 1000 metų įvykusią jaunos moters ir jos kūdikio mirtį. Pagal žemaitiškus papročius mirusiajai ant dešinės rankos padėtas, puošnia austine juosta perrištas, drobės ryšulėlis su degintinais kūdikio kaulais. Kuršų kapinyne pagoniškas laidojimo tradicijas reprezentuoja mirusiųjų kapuose randami lokio nagų amuletai, sulankstyti mirusiojo ginklai, kurie laidotuvių metu buvo tyčia sugadinami tarsi atimant jų sielas. Unikalų, pagoniškų ir krikščioniškų elementų, persipynimą laidosenoje reprezentuoja segė, kriauklių vėrinys su kryželiu.
Pamažu ir iš lėto Žemaitijoje plitusi krikščionybė per kelis šimtus metų čia suformavo vienas tvirčiausių laidotuvių tradicijų, šiandien – vis dar gyvuojančių, bet vėl savitai kintančių. XIX a. liturginis užtiesalas (calūnas) naudojamas gedulingose mišiose žemaitišku balsu kiekvienam primena: „Kaip muni regi szendina pariedita tu būsi rito“.
Paroda veiks nuo spalio 26 d. iki lapkričio 19 d. Aplankyti ją galite muziejaus darbo valandomis:
I – NEDIRBAME
II – V 9:00-18:00
VI – 9:00-17:00
VII – 10:00-15:00