Naujienos

„Dėdelės džiaugsmos, ka Tamstas mumis aplonkiet pasicekavītė kap žemaitē senās čiesās ožgaviedava. Lai būn tuos kelės valondas šindėin vėinė joukā ėr žaidėmā!“ – raginimu linksmintis šventę pradėjo jos vedėjai Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Rima Servienė ir Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius.

Susirinkusiems žiūrovams pristatyta renginio programa ir išskirtinė kaukių (žemaitiškai – ličīnu) paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“, kurios autorius Saulius Tamulis. 35-erius metus profesionaliai kuriantis Užgavėnių kaukes, meistras pradėjo nuo „papjė mašė“ technikos. Po sėkmingų parodų žengė dar vieną žingsnį – pradėjo gaminti kaukes iš medžio. Jau turi prikaupęs daugiau nei penkis šimtus kaukių! Renka ir saugo jas tikslingai, kad išpildytų svajonę ir galėtų įkurti Šiauliuose Užgavėnių kaukių muziejų, o S. Tamulio kaukių parodą galės apžiūrėti Žemaičių kaimo muziejaus jaujoje iki pat pavasario.

Užgavėnių šventėje linksmino ne tik Telšių kultūros centro ir Žemaičių muziejaus „Alka“ persirengėliai, bet ir Vembūtų kaimo bendruomenė, Telšių jaunimo centras, ryškėniškės damos. Subruzdėjusius į muziejų po atviru dangumi, sužinoti ateitį viliojo būrėja, tėvai su vaikais rungėsi estafetėse, suposi aukštai, aukštai, kad tik greičiau prišauktų pavasarį, buvo renkamos puikiausios persirengėlių kaukės, kuriems ant kaklo užkabinti išskirtiniai medaliai, lankytojai pakviesti paragauti šiupinio, blynų, plovo ir paskanauti arbatos, o nespėjusieji pasigaminti galėjo įsigyti Žemaičių kaimo muziejaus kolektyvo kurtų kaukių.

Muzikinę programą dovanojo Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė), Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialo folkloro ansamblis „Kermušie“ (vad. Arūnas Gedmantas), Ryškėnų kultūros centro senjorių šokių grupė „Raskila“ (vad. Vitalija Žalgevičienė), Varnių kultūros centro tradicinės muzikos grupė „Vo kap“ (vad. Arūnas Gedmantas). Visi linksminosi taip, kad iš padų dulkės rūko! Muzikantai pristatė žemaitiškų Užgavėnių tradicijas, dainas, šokius, šventės dvasią visi stengėsi perteikti persirengę įvairiais veikėjais: daktarais, raganomis, vestuvininkais, meškomis, gervėmis, ožiais, velniais, giltinėmis, arkliais ir kitokiom baisiom grožybėm.

Prisismaginę visi skubėjo stebėti Lašininio ir Kanapinio kovos. Savo stiprybę šiedu aiškinosi stengdamiesi kits kitam kuo smarkiau užvožti. Vienas – lašinių paltimi, antras – žuvies galva. Sulaukęs smarkaus palaikymo, pergalę išplėšė Kanapinis, mat Lašininiui pro šoną ėmė riebalas tekėti... Džiaugsmui ribų nebuvo: užsiliepsnojo Morė, pasigirdo žemaitiškos skanduotės „Žėima, žėima, biek ėš kėima!“, pavasaris žiemą įveikė, šviesos ir šilumos į sielą įsileidome, visu blogiu atsikratėme, Morės galybę sudeginome, kad ir toliau linksmai, sveikai bei puikiai gyventume!