Naujienos

2021 m. vasario 3 d. vyko nuotolinis Telšių žydų bendruomenės istorijai atminti skirtos mokslinės konferencijos pranešimų rinkinio „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ pristatymas. Leidinį pristatė knygos mokslinis redaktorius dr. Hektoras Vitkus (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), M. Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriaus vadovė dr. Lara Lempert, konferencijos globėjas Miša Jakobas, doc. dr. Vacys Vaivada (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) ir Žemaičių muziejus „Alka“ muziejininkė – skaitmenintoja, projekto vadovė Loreta Norvaišienė. Pristatymo renginį moderavo Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė.

Telšių miesto raida neatsiejama nuo čia gyvenusių žydų, kurie XIX a. pab. sudarė pusę, o XX a. I p. trečdalį miesto gyventojų. Žydai valdė daugiau nei pusę ano meto verslo mieste, turėjo keturias sinagogas, aukštąją rabinų mokyklą Ješivą, berniukų mokyklą Mechiną, mergaičių gimnaziją ir mokytojų seminariją Javne. Tačiau holokaustas negrįžtamai pakeitė Telšių žydų bendruomenės, kaip ir visos Rytų Europos žydų, istoriją.

XX a. 6-9 deš. žydų bendruomenių asociacijos jidiš ir hebrajų kalbomis išleido holokauste sunaikintų Rytų Europos žydų bendruomenių Atminties knygas (Yizkor book). Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorijos skyriaus Spaudinių fonde saugoma I. Alperovičiaus sudaryta ir vieno iš straipsnių autoriaus Z. Briko padovanota žydų Atminties knyga „Telšiai“, išleista Izraelyje 1984 metais. Straipsnius jidiš ir hebrajų kalbomis knygai rašė Telšiuose gimę, gyvenę, mokęsi ir išsigelbėję nuo holokausto žydai.

Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikus ir akademinę bendruomenę labai domino unikalus šios knygos turinys, tačiau dėl jidiš ir hebrajų kalbų vertėjų ir specialistų trūkumo, jis nebuvo prieinamas.

Minint 2020-uosius – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, bendradarbiaujant su projekto partneriais, Žemaičių muziejus „Alka“ parengė ir įgyvendino projektą, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė. Projekto metu iš hebrajų ir jidiš kalbų į lietuvių kalbą išversta per 250 puslapių Atminties knygos „Telšiai“ straipsnių, vyko mokslinė konferencija, kurios pagrindu ir išleistas šios konferencijos pranešimų leidinys „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“.

Konferencijos straipsnių rinkinys „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ suskirstytas į tris rubrikas. Pirmojoje – analizuojami mažiau žinomi žydų bendruomenės gyvenimo Telšiuose visuomeninio ir religinio gyvenimo epizodai XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje, aptariama ypač sudėtinga žydų religinių tekstų suvokimo problematika.

Antrojoje dalyje apžvelgiamas atminties institucijų paveldas. Pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikę didelę istorinę vertę turintys Telšių žydų bendruomenės rašytiniai dokumentai ir fotodokumentai, kurie gali padėti susidaryti įspūdį apie Telšiuose veikusias mokslo įstaigas, čia veikusių sinagogų, ligoninių, draugijų ir organizacijų veiklą. Pristatomi žinomi Telšių fotografai, rabinai ir gydytojai, kai kurie dokumentai leidžia pažvelgti ir į Telšiuose gyvenusių žydų kasdienybę.

Dr. Laros Lempert straipsnyje pateikiamas pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstos Atminties knygos turinys – buvusių Telšių ješivos studentų atsiminimų fragmentai, leidžiantys įsigilinti į Telšių ješivos vidinį gyvenimą, pažinti dėstytojus ir studentus bei suprasti ješivos vietą Telšių žydų štetlo ir viso miesto gyvenime.

Leidinyje taip pat pristatomas J. Bucevičės atliktas tyrimas „Žydų paveldas Telšiuose“, kuriame pateikiami žydų kultūros paveldo objektai, apžvelgiami Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi žydų kultūrinio palikimo artefaktai. Taip pat pristatyta tarptautinio dėmesio sulaukusi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorių Romualdo ir Zitos Inčirauskų kūryba, skirta Telšių žydų bendruomenei atminti.

Paskutinė dalis skirta prisiminimams. Žydų organizacijos „Remember Litvaks, Inc.“ vadovas ir prezidentas dr. Philip S. Shapiro pristato savo senelio Dovo Bero Shapiro, kuris buvo Telšių Ješivos studentas, prisiminimus, analizuoja Telšių žydų bendruomenės sanklodą, apžvelgia Telšių ješivos fenomeną ir palikimą.

Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė dėkoja kolegoms už atliktą didžiulį darbą įgyvendinant projektą, organizuojant mokslinę konferenciją 2020 m. rugsėjo 24 d. bei joje skaitytų pranešimų pagrindu sudarytą ir išleistą leidinį „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“. Įgyvendintas projektas tęstinis, bus ieškoma finansavimo šaltinių išversti likusius Atminties knygos „Telšiai“ straipsnius ir išleisti pirmą žydų bendruomenės Atminties knygą „Telšiai“ lietuvių kalba.

Žemaičių muziejus „Alka“ taip pat ruošia naują Telšių žydų bendruomenės istorijai skirtą ekspoziciją rekonstruotame Ješivos pastate.

 

 

Jurgita Armalienė

Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja