Naujienos

 

 

Žemaičių muziejaus „Alka“ istorijoje aptinkama ištrauka iš 1923 m. gruodžio 29 dienos Telšių švietimo srities darbuotojų rašto Lietuvos Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamentui: „Radome reikalingu kuo greičiausiai įkurti Telšių muziejų, nes pradžios mokyklos mokytojai ir šiaip žmonės turi daug gerų, muziejui tinkamų daiktų, kurie priešingame atsilikime gali žūti ir tuomet pačių kraštas turės daug nuostolių“. Atsižvelgus į švietimo darbuotojų susirūpinimą ateities išsaugojimu, pirmasis kraštotyros kampelis įsikūrė prie Telšių mokytojų seminarijos. Jos direktoriaus Juozo Gedmino iniciatyva, čia surinkta apie 400 eksponatų, tačiau seminarijai persikėlus į Plungę, ten buvo perkelti ir surinkti eksponatai.

 

Neilgai trukus, įsteigta Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“, kurios pagrindinis tikslas – įkurti muziejų Telšiuose. Pasak pirmojo muziejaus direktoriaus Prano Genio, muziejaus veikla prasidėjo trijuose išnuomotuose kambariukuose, kuriuose: „Eksponatų buvo vos keletas dievukų, keletas pinigėlių, keletas paveikslų, keletas archeologijos trupinių ir kt. Tačiau muziejus jau tada padarė visuomenei gerą įspūdį, ji tą naują įstaigą pavadino garbingu muziejaus vardu ir tuo, žinoma, muziejaus darbuotojus paskatino dirbti“. Įsikūrusiam muziejui buvo perduoti ir Mokytojų seminarijos kraštotyros kampelio eksponatai.

 

 

Prieš dešimtmetį Žemaičių muziejus „Alka“ prisijungė prie Lietuvos integralios informacinės sistemos (LIMIS), kurios duomenų bazėje nuolat kaupiamas Lietuvos muziejų sukuriamas skaitmeninis turinys yra prieinamas visiems, norintiems pasižvalgyti po muziejų kolekcijas. LIMIS portale (www.limis.lt) viešajam naudojimui priskirtą skaitmeninį turinį galima nemokamai naudoti savo kūrybinėje, edukacinėje ar kitoje veikloje. Taip pat sudaryta galimybė užsisakyti didelės raiškos eksponatų vaizdus.

 

LIMIS svetainėje Žemaičių muziejus „Alka“ pristato vieną didžiausių kolekcijų – fotografijų kolekciją. Chaimo Kaplanskio, Juzefo Perkovskio, Fišelio Boruchovičiaus, Kazimiero Budgino, Zenono Norvaišo ir kitų, dažnai – likusių nežinomais, fotografų sustabdytas laikas nuo XIX iki XX a. pab. primena Žemaitijos dvarų, miestų ir kaimo vietovių, mokyklų, gamyklų, žemės ūkio, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo fragmentus, iliustruoja tarpukario, karo ir pokario, tremties, sąjūdžio įvykių epizodus.

 

Virtualioje erdvėje interesantai taipogi gali rasti suskaitmenintą Žemaitijos dvarų dokumentų kolekcijos dalį. Dauguma šių XIX a. dokumentų, kuriuos tyrinėja muziejininkai-rinkinių saugotojai, užrašyti lenkų, prancūzų ar rusų kalbomis. Dokumentuose užfiksuoti istoriniai įvykiai ir jų pasekmės dvarų ūkiams. Nuomos, pardavimo sutartys, teismų sprendimai, liudijimai ir pažymėjimai iliustruoja dvarininkų tarpusavio santykius, vienokius ar kitokius dvarams priklausiusių valstiečių gyvenimo įvykius.

 

Žemaičių muziejus „Alka“ LIMIS portale publikuoja dokumentą iš Biržuvėnų dvaro archyvo. Jame – Žemaitijos kunigaikštystės kašteliono ir pulkininko Liudviko Nalenč-Gorskio aprašas, skirtas Šiaulių apskrities Liustracijos komisijai. Dokumentas sudarytas lenkų kalba 1813 m. balandžio mėnesį. Tekste aprašomi Biržuvėnų dvaro bei jo žemių valdytojų ir karčemų nuomininkų nuostoliai, patirti iš Prancūzijos bei Rusijos armijų 1812 m. Septynių lapų apraše išvardinti Biržuvėnų dvaro ir jam priklausiusių Smilgių, Rapalių, Skiskelvyčių, Žyliškių, Stygarių, Viekšnelių, Skrudiniškių, Vėsaičių, Paliepių, Pavaizdžio, Guivėnų, Vepšių, Pavirvytės, Parakauskių, Kuprių, Mediškių, Mižikų, Staniškės, Kulšikų, Roželių, Dirimiškių, Dulkiniškių, Gudiškių, Užpesčių, Plepių kaimų, o taip pat Biržuvėnų dvaro, Sydeklių, Pavaizdžio, Kuprių, Kulšikų karčemų, Biržuvėnų malūno nuomininkų ir gyventojų patirti nuostoliai, padaryti abiejų armijų kariuomenių kareivių. Aprašytas kiekvieno nukentėjusiojo prarastas turtas, įvertintas sidabriniais rubliais ir kapeikomis. Nurodyta, kiek kaimuose sodybų buvo sunaikinta, kiek pastarųjų išvengė kariuomenės plėšikavimų.

 

Dar viena kolekcija LIMIS sistemoje – tai eksponatai iš rankraščių ir asmenų archyvų rinkinių: laiškai, dienoraščiai, kūrybos sąsiuviniai, tautosakos ir tautotyros aplankai. Vienas įdomesnių LIMIS portale Žemaičių muziejaus „Alka“ eksponatų – Varniuose, 1856 m. vasario 18 d., Telšių (Žemaičių) vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus išduotas leidimas Viktorui ir Leokadijai Jakavičiams nesilaikyti pasninko. Kitas eksponatas – liuterono Adolfo Baltino, vedančio katalikę Juozapą Černikevičiūtę 1940 m. lapkričio 20 d. Nerimdaičiuose, duotas pasižadėjimas. Jame suteikiama laisvė žmonai po santuokos išpažinti katalikų tikėjimą.

 

Pažymėtinas ir dar vienas LIMIS suskaitmenintas eksponatas – tai dokumentas (pranešimas) Aleksandravičiui apie netinkamu veislei pripažinto arba laiku nenuvesto komisijai apžiūrėti eržilo mokestį. Dokumentą pasirašęs Alsėdžių valsčiaus viršaitis adresatą informuoja, kad mokestis bus mokamas, jei eržilas nebus iki nustatyto laiko išromytas (iškastruotas, – aut.past.) arba turi būti pristatytas veterinarijos gydytojo liudijimas, jog romijimas eržilui yra pavojingas.

 

Etninės kultūros rinkiniuose pristatomos liaudies meistrų drožinėtos šventųjų skulptūrėlės, prieverpstės, rankšluostinės, Užgavėnių kaukės, kiti dirbiniai bei meistrų naudoti įrankiai, taip pat Žemaitijos auksarankių siuvinėtos servetėlės ir skarelės, išrašyti margučiai, kiti eksponatai, menantys žemaičių buities kasdienybę ir šventes.

 

 

Tam, kad eksponatas būtų suskaitmenintas, vietinių muziejaus resursų nepakanka. Ypač didelio formato plakatai, žemių planai, dokumentai yra vežami į Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centrą, turintį specialią įrangą ypač trapiems eksponatams skaitmeninti.

 

Bendradarbiaujant su kolegomis iš Vilniaus, fotografų komanda atvyksta į muziejaus „Alka“ padalinius suskaitmeninti buities daiktų, liaudies meno, dvarų paveldo eksponatų.

Neseniai atsinaujinęs LIMIS portalas visuomenei pristato 11 naujų nemokamų Lietuvos atminties institucijų teikiamų elektroninių paslaugų.

 

Besidomintiems konkrečiomis temomis, siūlomos virtualios Lietuvos muziejų sukurtos parodos. Žemaičių muziejus „Alka“ publikuoja parodas, skirtas gydytojai Onai Purtokaitei, poetui Vytautui Mačerniui, temines parodas „Žirgas ir žmogus“, „Senoji liaudies skulptūra: angelai“, „Motinos rankdarbiuose pražydusios gėlės“.

 

Dar viena LIMIS portalo paslauga – virtualūs turai po dvidešimt šešis Lietuvos muziejus, tame tarpe ir po Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaičių kaimo muziejų, lietuvių ir anglų kalbomis kviečiantys pasivaikščioti po trobas, susipažinti su išskirtiniais eksponatais.

 

Kviečiame aplankyti atsinaujinusį LIMIS portalą, kuriame išsamiai pateikiami duomenys apie Lietuvos muziejus bei jų kolekcijas. Interneto vartotojų LIMIS svetainėje ir mobiliojoje jos versijoje laukia interaktyvios patirtys ir elektroninės paslaugos: daugiau nei šimto institucijų skaitmeninės kolekcijos, naujo formato virtualios parodos ir turai, skaitmeniniai pasakojimai ir audiogidai, informacija apie muziejus ir juose vykstančius renginius bei daug naujų elektroninių paslaugų (nuo didelės raiškos vaizdų užsakymo, asmeninės kolekcijos kūrimo iki profesionalių skaitmeninimo ir restauravimo).

 

Straipsnį parengė