Naujienos

Telšių ješivoje – neeilinis įvykis. Pristatyta unikali, apie Telšių žydų gyvenimą pasakojanti knyga. Tai – trejus metus trukęs Žemaitijos muziejaus „Alka“ projektas „Telšių atminties knyga“. Šiemet projekto temą „Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ inspiravo muziejaus Spaudinių rinkinyje saugomo eksponato Holokaustą išgyvenusių ir po visą pasaulį išsibarsčiusių Telšių žydų atsiminimų (memorialinė) knyga „Telšiai“ bei 80-osios žydų geto sunaikinimo metinės, minėtos pernai.

Dovana muziejui

Knygą „Telšiai“ (išleista 1984 m. Izraelyje, sudarytojas Izaokas Alperovočius) muziejui padovanojo vienas straipsnių autorių, buvęs telšiškis – Cvi Brikas. Knygoje pasakojama apie ano meto Telšius, čia veikusias švietimo institucijas, jose taikytas mokymo sistemas bei iškilias asmenybes.

Nors žydų bendruomenės tikslas rašant Atminties knygą buvo ateities kartoms papasakoti apie tragišką savo tautos likimą, hebrajų ir jidiš kalbomis parašyta knyga muziejininkams bei visuomenei, besidominčiai Telšių praeitimi, buvo nebyli. Muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė, pasitelkusi koleges Ajidą Stančienę ir Reginą Bartkienę gerokai anksčiau prieš šio projekto pradžią, puoselėjo viltį išversti bent keletą knygos straipsnių.

Buvo lemta, kad savo senelio, Telšių ješivos studento pėdomis, į Telšius atvyko JAV įsikūrusios organizacijos „Remembering litvaks“ prezidenas Filipas Šapiro su žmona Aldona. Aplankę tuomet dar ješivos griuvėsius, atvykę į muziejų, svečiai paskatino muziejininkes ieškoti būdų knygai išversti, padėjo rasti pirmuosius savanorius – vertėjus Rozą Bieliauskienę ir Sergejų Kanovičių. Jie išvertė pirmuosius straipsnius. O po to Žemaičių muziejus „Alka“ išsikėlė ambicingą tikslą: iš hebrajų ir jidiš kalbų į lietuvių kalbą išversti visą knygą ir ją išleisti.

Žydų kultūrai pažinti – projektai ir  konferencijos

Iniciatyvos praengti projektą ir jį įgyvendinti ėmėsi Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė. „Pirmiausia ieškota judaikos specialistų. Suprantama: vertimams reikėjo lėšų. Lietuvos kultūros tarybai ir Telšių rajono savivaldybei buvo teikiami projektai, gautas finansavimas pusei knygos išversti. Kitos knygos dalies vertimui Filipo ir Aldonos Šapiro iniciatyva pinigus aukojo JAV veikiančios organizacijos „Remembering Litvaks“ ir „JewishGen“, Davido ir Barbaros Hirčhornų fondas, – pasakojo L. Norvaišienė ir pridūrė. – Džiaugiuosi, kad projektų paraiškose man pavyko pagrįsti, o dabar jau ir įgyvendinti išsikeltą tikslą“.

Siekiant geriau pažinti žydų tautos kultūrą, trejus metus  trukusio projekto metu suorganizuotos dvi mokslinės konferencijos (viena jų – tarptautinė), išleisti konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu parengtų straipsnių leidiniai, suorganizuotos muzikinio ir kulinarinio paveldo edukacijos, ekskursijos po Telšių žydų štetlą. Konferencijų, edukacijų ir ekskursijų, sumanytoja bei pagrindinė organizatorė – muziejaus ekskursijų vadovė, istorikė Janina Bucevičė.

Knygos „Telšiai. Atminties knyga“ sutiktuvės

„Šiandien čia, Telšių ješivoje, pristatoma į dabarties kartas prakalbusi lietuviškai „Telšiai. Atminties knyga“. Už didžiulį darbą, atsidavimą ir kantrybę, kad turime lietuvišką žydų atminties knygos versiją, nuoširdžiai dėkoju Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovei, daktarei, gerbiamai Larai Lempertienei – vertusiai iš hebrajų kalbos, redagavusiai ir parengusiai knygos teksto komentarus, kurie skaitytojui padės geriau suprasti knygos turinį; vertėjai iš jidiš kalbos – Godai Volbikaitei, eilėraščių redaktorei telšiškei poetei Irenai Daubarienei, muziejininkei-rinkinio saugotojai, knygos tekstų redaktorei Nijolei Laukyteiׅ, – renginyje kalbėjo L. Norvaišienė ir papildė mintį. – Išleista knyga iliustruota straipsnių autorių išsaugotomis fotografijomis, kurios šiuolaikinei leidybai kėlė papildomų iššūkių, tad už subtilų iliustracijų ir teksto derinį dėkoju knygos dizainerei – Jūratei Juozėnienei. Už finansinę paramą dėkoju projekto rėmėjams Lietuvos kultūros tarybai ir Telšių rajono savivaldybei, partneriams: „Remembering Litvaks, Inc.“, Davido ir Barbaros Hiršhornų fondui. „JevishGen organizacijai“, kuruojančiai memorialinių knygų leidybą užsienyje“.

Padėkota ir partneriams Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondui, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti Sekretoriatui, VšĮ Sugiharos fondui „Diplomatai už gyvybę“, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kavinei „Senamiestis“,  Žemaitijos turizmo informacijos centrui, projekto rėmėjui AB „Žemaitijos pienas“, informaciniams rėmėjams „Kalvotoji Žemaitija“ ir „Telšių žinios“.

„Šios memorialinės knygos pasirodymas lietuvių kalba bus išskirtinis įvykis. Kaip taikliai pastebėjo ir knygos sudarytoja bei mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė, memorialinės (arba atminimo) knygos – jau susiformavęs per Holokaustą sunaikintų Vidurio ir Rytų Europos žydų bendruomenių atminimo kultūros žanras (sulaukęs ir dalies tyrinėtojų susidomėjimo), tačiau „Telšių. Atminties knygos” atveju reikėtų pažymėti, jog šio atminties inkliuzo iki šiol labai trūko ne tik Telšių bendruomenei, bet ir Lietuvos visuomenei“.

Knygos sutiktuves papuošė ansamblis Rakija Klezmer Orkestar. Jų atliekama muzika nukelia į Telšių žydų štetlo kasdienybę bei šventes.