Naujienos

„Baltijos muzeologijos mokykla yra puikus trišalis Baltijos šalių kultūros ministerijų bei muziejus vienijančių organizacijų bendradarbiavimo pavyzdys, kuris šiuo metu neturi analogų Europoje. Nuo 2004 m., kuomet Latvijos Respublikos kultūros ministerijos muziejus kuruojantys kolegos Anita Jirgensone ir Janis Garjans pakvietė mus prisijungti prie šios iniciatyvos, kasmet suteikiama galimybė Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejininkams, kartu su tarptautiniais muziejų srities ekspertais, dalintis savo žiniomis, patirtimi bei įžvalgomis. Baltijos muzeologijos mokyklos metu vykstantys teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, naujos profesinės pažintys dažnu atveju tampa ilgalaikiais muziejų bendradarbiavimo projektais. Vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo susiduria muziejai XXI a. – nuolat kintanti visuomenė, jos poreikiai ir lūkesčiai, kurie verčia muziejus ieškoti naujų veiklos formų ir modelių, tuo pačiu reaguojant ir į nacionalinėje bei tarptautinėje erdvėje vykstančius ekonominius, socialinius bei kultūrinius procesus. Šių metų Baltijos muzeologijos mokyklos tema „Nepatogus paveldas ir jo sklaida muziejuose“ yra itin aktuali dabarties geopolitiniame lauke ir svarbi visiems muziejams, nepriklausomai nuo jų statuso ar kolekcijų dydžio bei sudėties, siekiant glaudesnio santykio su visuomene. Todėl labai džiaugiamės, kad prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejininkų turėjo galimybę prisijungti ir kolegos iš Ukrainos muziejų. Muziejų vaidmens ir jų galimybių suvokimas nepatogaus paveldo kontekste yra itin svarbi diskusijų, kurios, kaip parodė šių metų Baltijos muzeologijos mokykla, dažnu atveju nėra lengvos, tačiau būtinos, tema“, – pristatė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Vaiva Lankelienė.

 

Septynias dienas trukusius Baltijos muzeologijos mokyklos mokymus vedė etnologė dr. Kathrin Pabst (Norvegija), šiuo metu dirbanti Mokslinio skyriaus vadove Vest-Agder muziejuje, esančiame Kristiansande. Lektorė šiuo metu taip pat vadovauja tarptautiniam, septyniose Europos šalyse įgyvendinamam projektui „Identity on the Line“. Ji yra buvusi Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Norvegijos nacionalinio komiteto pirmininkė bei valdybos narė, ženkliai prisidėjusi prie ICOM Norvegijos muziejų etikos kodekso rengimo, bei yra IC ETHICS pirmininkė.
 

Mokymus muziejininkams taip pat vedė lektorė dr. Kaja Širok (Slovėnija) – istorikė, Liublianos universiteto Menų fakulteto mokslinė bendradarbė, Slovėnijos nacionalinio šiuolaikinės istorijos muziejaus direktorė (2011–2021 m.), Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Slovėnijos nacionalinio komiteto pirmininkė, ICOM ETHICS bei ICMEMO valdybos narė, Briuselio Europos istorijos namų akademinės tarybos narė (nuo 2019 m.).
 

Apie „nepatogų paveldą“

 

Pirmąją mokymų dieną dalyvius, atvykusius į Telšius, pasveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė. „Džiugu, kad šis tęstinis ir kasmet organizuojamas tarptautinio bendradarbiavimo projektas, derinant teorijos ir praktikos aspektus, padeda Baltijos šalių muziejininkams tobulinti profesinius gebėjimus, skatina kultūrinį bendradarbiavimą, siekiant Baltijos šalių muziejų profesinio tobulėjimo, modernėjimo ir atvirumo visuomenei., – kalbėjo E. Stonkevičienė ir padėkojo projektą finansavusioms ministerijoms bei Baltijos muzeologijos mokyklos Telšiuose rėmėjams – Telšių rajono savivaldybei ir AB „Žemaitijos pienas“.
 

Darbingos savaitės atvykusiems muziejų specialistams linkėjo ICOM Lietuva vadovė Sigita Bagužaitė – Talačkienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasylienė, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijų atstovai, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
 

Baltijos muzeologijos mokykla prasidėjo konferencija, kurioje prelegentai (dr. Kathrin Pabst, dr. Kaja Širok, dr. Rasa Antanavičiūtė, Neringa Latvytė, Kristīne Milere, Maija Meiere-Oša, Sirje Helme, Ene Kõresaar) iš skirtingų Baltijos šalių skaitė pranešimus apie nepatogų paveldą. Savo patirtimi pasidalino ir karo sąlygomis gyvenantys Ukrainos muziejų specialistai: Liana Komardenko, Daryna Sereda, Maryna Drobotyuk, Anastasiia Cherednychenko ir Anastasiia Matselo.

 Pažintis su apylinkėmis

 „Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos nacionalinio komiteto vardu norėčiau pasidžiaugti kad jau 18-ąjį kartą vykstanti Baltijos muzeologijos mokykla yra palaikoma entuziastų, bei tokios mokyklos reikalingumas suprantamas trijų Baltijos šalių vyriausybiniu lygiu. ICOM Lietuva skatina ir prisideda prie muziejų profesionalų tarptautinio bendradarbiavimo bei gerosios praktikos dalijimosi. Šiais metais, kaip niekad aktuali tema įrodė, kokie nelengvi iššūkiai gula ant atminties institucijų, siekiant pristatyti skaudžias istorines patirtis etiškai bei moraliai. Tenka tik pritarti šių metų lektorių dr. Kathrin Pabst ir dr. Kaja Širok išsakytai minčiai, jog dabartis visgi formuoja praeitį ir kai kurie skaudūs istoriniai išgyvenimai gali būti atskleisti bei apžvelgti tik iš tam tikros laiko perspektyvos. To įrodymais tapo ir kolegių iš Ukrainos pastarųjų mėnesių gyvenimo patirties pristatymai“, – sakė S. Bagužaitė-Talačkienė.
 

Savaitę trukusių mokymų metu muziejų specialistai ne tik diskutavo ir vykdė praktines užduotis, bet ir apsilankė „nepatogaus paveldo“ objektuose Telšių bei Plungės rajonuose: surengtos išvykos į Šaltojo karo muziejų Plokštinėje bei Rainių Kančios koplyčią, kurioje kankinių tragediją papasakojo Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė Janina Bucevičė. Svečiams taip pat suorganizuota ekskursija po Telšių miestą su gide Ele Kakanauskiene, aplankyti „Džiugo“ sūrio namai.

Visų nuotraukų albumas čia.

Nuotraukos Loretos Norvaišienės