Naujienos

2022 m.  gruodžio 20  d.

Žemaitiškos tradicijos vikingų laikais

Žemaičių muziejuje „Alka“ yra saugomų eksponatų, atspindinčių žemaičių kultūrines tradicijas vikingų epochos laikais. Du iš jų – žalvarinis nuokamenis smeigtukas ir gintarinis karoliukas. Šie eksponatai kartu pristatomi neatsitiktinai. Anot vieno iš Lietuvos archeologijos patriarchų Adolfo Tautavičiaus, paprotys prie krūtinės papuošalų-smeigtukų ar segių rišti 1-2 gintaro karoliukus IX-XII a. buvo labai populiarus tarp žemaičių.

Nuokameniai smeigtukai yra didelės vinies pavidalo ir turi apskritas galvutes. Žalvariniai nuokameniai smeigtukai atsirado IV a., jais segdavo rūbus iki pat XI a. Turtingesnės moterys susegdavo drabužį iš karto dviem smeigtukais, kurie neretai būdavo sujungiami puošnia grandinėle. Tokiu aksesuaru būdavo susegamas šventinis ar laidotuvių drabužis krūtinės srityje.
Muziejaus eksponatui – smeigtukui – maždaug 1200 m. Jis datuojamas IX-X a. Eksponatas yra 24 cm ilgio su 3,7x3,6 cm dydžio galvute. Viršutinėje smaigo dalyje yra įrėžomis ornamentuotas praplatėjimas su skylute grandinėlei prikabinti. Apskritos smeigtuko galvutės viršus ornamentuotas įmuštomis akutėmis (GEK 18892).

Dar vienas Žemaičių muziejaus „Alka“ pristatomas eksponatas – gintarinis karoliukas. Jis – dvigubo nupjauto kūgio formos, tekintas. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad gintariniai karoliukai buvo naudojami kaip amuletai, apsaugantys nuo tamsių jėgų. Gintarinio karoliuko aukštis siekia 1,3–1,5 cm, jo skersmuo – 1,80-1,84 cm (karoliuko numeris GEK 18333).

Abu aprašyti eksponatai rasti 1973 m. Paragaudžio kapinyno (Šilalės r.) archeologinių tyrinėjimų metu. Tyrinėjimams vadovavo Žemaičių „Alka“ archeologas Vitas Valatka. Visa tyrimų medžiaga saugoma Žemaičių „Alkos“ muziejaus Archeologinio rinkinio kolekcijoje.

Informaciją parengė muziejininkas-rinkinio saugotojas Antanas Kavaliauskas