Telšiai. Atminties knyga
- Titulinis
- Telšių ješiva
- Telšiai. Atminties knyga
Telšiai. Atminties knyga – Holokaustą išgyvenusių Telšių žydų atsiminimų knyga, skirta bendruomenės ir jos istorijos įamžinimui. Ši knyga priklauso memorialinių, tradiciškai dar vadinamų yizker-bikher (jidiš k.) arba sifre zikaron (hebrajų k.), knygų žanrui. Šios knygos, hebrajų ir jidiš kalbomis, buvo ir tebėra leidžiamos išgyvenusių bendruomenių narių, po karo įsikūrusių įvairiuose pasaulio kraštuose.
Visų atminimo knygų struktūra labai panaši – tai dažnai idiliški prisiminimai apie žydų bendruomenės gyvenimą iki karo ir pasakojimas, apie kraupų bendruomenės sunaikinimą per Holokaustą. Šių knygų autoriai dažniausia yra ne profesionalūs istorikai, literatai ar leidėjai, o Holokaustą – dažnai per stebuklą – išgyvenę bendruomenių nariai. Šios knygos yra ne akademinės istorinė monografijos, o gyvų, kartais subjektyvių ir ne visada istoriškai tikslių, liudijimų rinktinės. Atminties knygos sudaro neįkainojamą šaltinį siekiant pažinti Europos žydų bendruomenių gyvenimą, kultūrą ir tradicijas. Tačiau Lietuvoje šis šaltinis lieka mažai prieinamas dėl vertimų stokos. Telšiai. Atminties knyga – pirmoji tokia Lietuvoje, pilnai į lietuvių kalbą išversta ir moksliniais komentarais papildyta, knyga. Ji – žvilgsnis į išskirtinės XIX–XX a. Telšių žydų bendruomenės gyvenimą, didingą Telšių ješivos ir jos studentų istoriją.
Šios knygos pagrindu – per pačių Telšių žydų atsiminimus – yra pasakojama žydų bendruomenės istorija Telšių ješivos ekspozicijoje. Čia lankytojai susitinka ne su įprastu anoniminiu istoriniu pasakojimu, o skirtingo amžiaus ir likimo žmonių pasakojimais. Įvairiais balsais prabylantis buvę Telšių miesto gyventojai – nukelia lankytojus į įvairų ir, galbūt, dar mažai pažįstamą, Telšių štetlo gyvenimą.
KNYGĄ SKAITMENINIU FORMATU SKAITYTI GALITE ČIA.
ĮSIGYTI KNYGĄ FIZINIU FORMATU GALITE VISUOSE ŽEMAIČIŲ MUZIEJAUS „ALKA“ PADALINIUOSE.
Miestai, vietos, gatvės ir pastatai – tarsi atminties žemėlapiai, kuriais sekdamas, leidiesi į susitikimą su praeitimi. Į tokį susitikimą prieš keletą metų leidosi Filipas Šapiro, JAV įkurtos organizacijos „Remembering Litvaks, Inc.“ prezidentas. Keliaudamas savo senelio, Telšių ješivos studento, pėdomis F. Šapiro su žmona Aldona 2018 m. atvyko į Telšius.
Kelionės metu Filipas ir Aldona Šapiro aplankė Žemaičių muziejų „Alka“, kurio Spaudinių fonde saugoma išskirtinė knyga – I. Alperovičiaus sudaryta ir vieno iš straipsnių autoriaus – Cvi Briko muziejui padovanota žydų Atminties knyga „Telšiai“ (Izraelis, 1984). Šią knygą, jau už Lietuvos ribų, XX a. 6-9 deš. rašė nuo Holokausto išsigelbėję Telšių žydai. Akademinė bendruomenė, muziejininkai, tyrinėjantys Telšių krašto istoriją, ilgą laiką domėjosi Atminties knygos „Telšiai“ turiniu, tačiau dėl kalbinio barjero žydų gyvenimo istorija Telšiuose buvo nepasiekiama. Knygos vertimo į lietuvių kalbą sumanymų būta anksčiau, tačiau pirmieji vertimo darbai, o kartu ir intensyvios Telšių žydų istorijos paieškos, prasidėjo su Šapiro šeimos atvykimu į Telšius. F. ir A. Šapiro iniciatyva vertėjai-savanoriai Roza Bieliauskienė ir Sergejus Kanovičius į lietuvių kalbą išvertė pirmuosius Atminties knygos straipsnius. Tačiau išskirtinio turinio (ypač – religinių terminų) vertimo darbus sunkino specialistų, neatlygintinai galinčių versti iš hebrajų ir jidiš kalbų, trūkumas, didelės laiko ir lėšų sąnaudos.
Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus (2020 m.) bei Telšių geto sunaikinimo 80-ąsias metines (2021 m.), iš dalies finansavus Lietuvos kultūros tarybai ir Telšių rajono savivaldybei, Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendino projektus „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ ir „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“, kurių pagrindinis tikslas ir yra ši – skaitytojams pagaliau pasiekiama, iš hebrajų ir jidiš kalbų į lietuvių kalbą išversta Telšių žydų Atminties knyga.
Dėkojame organizacijai „Remembering Litvaks, Inc.“ ir jos prezidentui Filipui bei jo žmonai Aldonai Šapiro, p. Davidui ir Sarai Šapiro, Davido ir Barbaros B. Hiršhornų fondui (JAV), „JewishGen“ vadovui Abraomui Grolui (JAV), p. Džoisei B. Volpert, gyvenančiai Baltimorėje, Merilando valstijoje (JAV), skyrusiems finansinę paramą Telšių žydų Atminties knygos vertimui į lietuvių kalbą; muziejininkėms Irmai Kontautienei, Ajidai Stančienei, Reginai Bartkienei – žengusioms pirmuosius žingsnius knygos lietuviškojo vertimo keliu; istorikei Janinai Bucevičei – mokslinių 11 konferencijų, paremtų Atminties knygos turiniu iniciatorei ir organizatorei. Už vertingas konsultacijas verčiant knygą dėkojame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larai Lempertienei, „JewishGen“ projekto koordinatoriui p. Hapui Ponedelui ir „JewishGen Press“ redaktoriui Džoeliui Alpertui. Knyga papildyta vertėjos iš hebrajų kalbos ir redaktorės dr. Laros Lempertienės ir vertėjos iš jidiš kalbos Godos Volbikaitės (konsultavo Lara Lempertienė ir Paul Piwnicki) komentarais, leidžiančiais skaitytojui geriau suprasti žydų kultūrą ir jos tradicijas. Straipsnius autoriai rašė gyva, emocionaliai nuspalvinta kalba, todėl knygos puslapiuose skaitytojai sutiks vertėjų pasirinktus variantus, ne visada atitinkančius bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus. Kai kurios knygoje publikuojamos iliustracijos, dėl prastos jų kokybės, yra pakeistos analogais iš Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinių.
Dėkojame teksto (rašybos, skyrybos, stilistinio redagavimo) redaktorei muziejininkei Nijolei Laukytei, eilėraščių redaktorei poetei Irenai Daubarienei. Nuoširdžiai tikimės, jog ši knyga leis kiekvienam skaitytojui atrasti istorinius Telšių žydų gyvenimo fragmetus, skatinsiančius naujai pažvelgti į miesto istoriją, tapsiančius naujų tyrinėjimų, kūrybinių inspiracijų objektu, nepaliksiančius abejingų, ilgam išliksiančius atmintyje.
Projekto vadovė Loreta Norvaišienė
