Ekskursijos

Kviečiame leistis į kelionę, kurioje atskleisime laisvės ir valstybingumo siekius, formavusius mūsų tautos istoriją.

Baltų gentys, vėliau žemaičiai ir lietuviai, gyvenę prie Baltijos jūros, per amžius kovojo dėl savo laisvės ir valstybingumo. Valstybės kūrimas, vystymasis ir gynyba buvo nenutrūkstamas procesas, kuriame lietuviai ne kartą stojo petys petin su kitomis tautomis – lenkais, ukrainiečiais, baltarusiais. Šios kovos yra aktualios ir šiandien, kai iš Rytų pusės jaučiama agresija.

Susipažinsite su svarbiausiais kovų dėl laisvės etapais nuo IX a. iki šių dienų, sužinosite apie lietuvių kovas su vikingais, XIII a. Lietuvos valstybės susikūrimą ir jos dviejų šimtmečių trukmės pasipriešinimą Teutonų ir Livonijos ordinams. Išgirsite pasakojimą apie XVII–XVIII a. konfliktus su Švedija ir Rusija, Tado Kosciuškos vadovaujamą 1794 m. sukilimą bei reikšmingiausius XIX – XX a. įvykius nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., 1944–1953 m. partizaninio karo bei neginkluotos rezistencijos iki 1988-ųjų Sąjūdžio bei įsiliejimo į NATO valstybių bendriją.

Trukmė: 1,5 val.

Kam skirta poema Karolomachija? Ką imperatorienė Jekaterina vadino „Bestija“, o Napoleonas Bonapartas – Šiaurės didvyriu? Kas yra „juodosios našlės“ ir kas toks buvo pirmasis nuomonės formuotojas sovietmečiu? Gyvą pasakojimą apie šalį kuria besikeičiančios kartos, tačiau lemtingais momentais iškyla asmenybės, paliekančios neišdildomą pėdsaką. Šiandien istorinė žmogaus sąmonė aštresnė ir– šiuolaikinis žmogus išgyvena save suvokdamas pirmiausiai kaip istorinę būtybę.

Filosofo Antano Maceinos pastebėjimu, vedina istorinės sąmonės paaštrėjimo, nudienos žmonija išgyvena istorijos lūžius ir erdvės nuobodį: „Savo istoriškumo suvokimas skatina žmones vis giliau skverbtis į praeitį kaip į savo būvio šaltinį, iš kurio šisai būvis išteka ir laiko srovėje vis toliau teka. Žmogus yra prasmingai buvojanti būtybė tik todėl, kad yra istorinė būtybė“.

Ekskursijos dalyviai kviečiami leistis į intriguojantį pasakojimą, kurio vingiuose atgyja iškilių asmenybių likimai. Tai istorijos verpetuose gyvenę žmonės – drąsūs valstybės kūrėjai, laisvės kovotojai, mokslo ir kultūros šviesuliai. Jie žengė per pergalių triumfą ir pralaimėjimų šešėlius, išgyveno didybę ir nuopuolius, meilę ir netektį. Jų gyvenimai – tarsi teatro scena, kurioje verda drama, skamba idealų šauksmas ir niekada nenutyla amžinoji istorija.

Trukmė: 1,5 val.

Meilė vienus įkvepia kurti, kitus – pastūmėja į likimo audras, o trečius paverčia nemirtingais istorijos puslapiuose. Ji gali būti švelni kaip pavasario vėjas arba negailestinga kaip audra. Kviečiame į nepaprastą kelionę po praeities meilės istorijas, kuriose susipina aistra, ilgesys, paslaptys ir didvyriškas pasiaukojimas.

Teminės ekskursijos istorinę kelionę lydės meilės deivės Veneros dvasia – amžinas grožio, aistros ir ištikimybės simbolis, atgis Karolinos Praniauskaitės ir Antano Baranausko draugystė – širdžių ir kūrybos ryšys, palikęs neišdildomą pėdsaką lietuvių literatūroje. Sužinosite apie jaunojo poeto Vytauto Mačernio jausmų audras, Prano Laucevičiaus ir žydaitės Rūtos Gurvičiūtės likimo vingius, išgirsite intriguojančias Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė ir Kleopo Oginskio istorijas.

Meilė gali būti ne tik romantiška – ji gali būti ir narsos žiburys. Apie tai byloja Emilijos Pliaterytės bei Motiejaus Kazimiero Valančiaus gyvenimai, įrodantys, kad meilė tėvynei kartais stipresnė už patį gyvenimą.

Trukmė: 1,5 val.

Ekskursijos metu apžvelgsime svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, valstybės kūrimosi procesus bei valstybingumo siekius, formavusius mūsų visuomenę. Eksponatai simboliškai atgis ir pasakos savo unikalią istoriją, liudijančią apie mūsų tautos kovas ir pasiekimus, kurie lėmė, kad šiandien gyvename laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje.

Paminėtina, kad istorinę kelionę ekspozicijų salėse papildys pasakojimai apie muziejaus kūrimąsi nuo pirmųjų eksponatų rinkimo Telšių mokytojų seminarijoje 1922 m., iki oficialaus atidarymo 1932 m. vasario 16 d. Lankytojai sužinos apie entuziastingus žemaičių patriotus, kurie, susibūrę į Senovės mėgėjų draugiją „Alka“, siekė išsaugoti ir pristatyti Žemaitijos paveldą ateities kartoms.

Šia ekskursija Žemaičių muziejus „Alka“ kviečia paminėti svarbią datą ir giliau pažinti Žemaitijos istoriją bei kultūrą.

Ekskursijos metu dalyviai susipažins su viena iš svarbiausių Telšių miesto istorinių ir religinių vietų – Šv. Antano Paduviečio katedra. Tai buvusi pranciškonų šventovė, menanti daugiau nei 400 metų siekiančią istoriją. Pranciškonų bernardinų vienuolynas – seniausias mūrinis pastatas Telšiuose, iškilęs XVII a. viduryje, o dabartinė bažnyčia – jau trečioji šioje vietoje, pastatyta XVIII a. antroje pusėje, derinant vėlyvojo baroko ir klasicizmo architektūros bruožus.

Ekskursija tęsis Telšių kunigų seminarijoje – istoriniame pastate, glaudžiai susijusiame su pranciškonų bernardinų vienuolynu. Dalyviai susipažins su seminarijos ir vienuolyno istorija, o užkopę į penktą aukštą galės pasigrožėti nuostabia  .

Ekskursija skirta 7 metų ir vyresniems lankytojams. Ekskursijos trukmė – 45 min.