Žemaičių vyskupystės muziejus

Žemaičių vyskupystės muziejus – Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys, įkurtas istoriniuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose Varniuose.

Tai muziejinė erdvė, kurioje sutelktos kelių šimtmečių Žemaitijos šventovių sakralinės vertybės, meno šedevrai, istoriniai ir archeologiniai artefaktai, siekiantys net XV–XVI a. Žemaitiją. Muziejus per daugiabalsį, daugiasluoksnį pasakojimą kviečia susipažinti su Žemaičių vyskupystės istorija, patirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dvasią, pasigėrėti iš bokšto atsiveriančia Varnių panorama ir apžiūrėti autentiškas Žemaičių kunigų seminarijos erdves.

Apie muziejų plačiau:

Manoma, jog pirmoji Žemaičių vyskupystės katedra stovėjo ten, kur apie 1740 m. mūrinės varpinės statybas pradėjo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Po kelių dešimčių metų varpinės statybas užbaigė ir Žemaičių kunigų seminariją prie jos pastatydino vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis. Šimtmetį kaip seminarija tarnavęs pastatas, projektuotas vieno garsiausių to meto architektų Jono Kristupo Glaubico, po 1864 m. sukilimo buvo uždarytas carinės Rusijos. Praėjus dar vienam sudėtingam Lietuvos šimtmečiui, dramatiškai pakeitusiam Žemaičių kunigų seminarijos architektūrinį paveldą, rūmuose įsikūrė Žemaičių vyskupystės muziejus. Šiandien lankytojams naujai atvertos rūmų erdvės kviečia pasivaikščioti koridoriais ir menėmis, kuriomis čia vaikščiojo ir paskutinis Varniuose rezidavęs Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

Be nuolatinio Bažnyčios bendradarbiavimo, gausaus būrio specialistų, tyrinėjusių Žemaitijos religinio gyvenimo istoriją, paveldosaugininkų ir paveldo mylėtojų, meno kolekcionierių, Vaidoto Žuko ir jo šeimos indėlio, Antano Ivinskio sunku įsivaizduoti Žemaičių vyskupystės muziejų. Lietuvos religinis gyvenimas ilgą laiką buvo slopintas represijomis, kankinimais, galop – bažnyčių ir religinių pastatų nacionalizavimu. Šventovėse įkurti sandėliai, sakralinės meno vertybės ne tik išgrobstytos, bet ir tyčia naikintos. Dramatiška ir sudėtinga Lietuvos istorija lėmė tai, jog išsaugota tik maža Lietuvos sakralinio paveldo dalis. Visgi ilgai slapstytas, o kartais primirštas ar tinkamai neįvertintas, Lietuvos bažnyčių sakralinis paveldas šiandien visoje Lietuvoje vis dažniau yra atveriamas visuomenei. Žemaičių vyskupystės muziejuje daugybės žmonių dėka sutelktos kelių šimtmečių Žemaitijos šventovių sakralinės vertybės, meno šedevrai, istoriniai, kultūriniai ir archeologiniai artefaktai.

Daugiabalsis, daugiasluoksnis muziejaus pasakojimas kviečia susipažinti su Žemaičių vyskupystės istorija. Per išskirtinius meno kūrinius, liaudies meistrų darbus, liturginius reikmenis ir istorinius artefaktus susipažinti su Žemaitijos religinio gyvenimo ir kasdienybės istorija. Vaikščiodami muziejuje patirsite Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasią, Žemaitijoje palikusią gilius pamaldumo pėdsakus. Trumpam nusikelsite ir į tuos laikus, kai ant muziejaus kalvelės, dar nebuvo nei seminarijos, nei pirmosios katedros, o amžino poilsio čia buvo atgulę pirmieji Varnių gyventojai.